2023.06.29 CL Biliūnai - Kaunas

 Šiandien keista nuotaika. Mat, nakvosim Kaune, Ilonos namuose. Jausmas lyg laukia pertrauka. Ir šiaip kol kas baidausi Kauno. Kas kartą ten užklydus jaučiuosi kaip be vietos. Noris, net,  atrodo, privalu užsukt pas tėtį, pas mamą, o iš tikro jau nėra pas ką. Ir kas kartą išvažiuoju lyg ko svarbaus nepadariusi.

Pernai, lankydamasi rasiečių Simos ir Romo namuose, pastebėjau kriauklių ženklus. Tai ir pajuokavau, kad kitą sykį pas juos užsuksiu kavos su kuprine ant pečių. Tai va, šios dienos kelias ir veda pro jų namus. Dar vakar parašiau Simai žinutę, kad gali pasitikt mus su vainikais arba kava. Pasiūlė kavos. Kažkaip, nesužiūrėjau atstumų, maniau, kad jų Bernatoniai toliau. Kalakutas irgi manė, kol į puodą neįkrito. Tai va, žadėjau įkrist pas juos apie vidurdienį, o atsiradom truputį po 9val. Net nedrąsu eit, gal miega. Nemiegojo! Pavaišino ne tik kava. Pasiūlė pusryčius. Aš sakiau, ačiū ačiū, mes pavalgę, o Ilona drąsiai prisipažino, kad valgys. o, kai išgirdau apie naminius kiaušinius, jau rėkiau ir aš, kad valgysiu, taip taip, ir daug. Smagiai pasibuvom, padraugavom ir su trim iš devynių jų anūkų, ir su martele. Kas galėjo pamanyt, kad Sima su Romu augins vištas, daržus turės. Rodė, mums visiems, tik šokt, grot ir dainuot skirta. Bet atėjo laikas, nušokom skirtingais savais keliais. O susitikt be galo smagu ir gera. Beje, Sima su Romu tebešoka, tebegroja iš tikro. Gal jų dėka "Rasa" tebegyvuoja. Ir kaip gaila, iš to gerumo, net pamiršau nusifotografuot su draugais. Et...

Kiek smagu bebūtų, laikas judint kojeles. Laukia Raudondvario dvaras.  Takas iki jo mielas, ūksmingas. Jau trečia diena mus lydi Nevėžis, tai pasirodydamas visu gražumu, tai pasislėpdamas už kalniuko. Tik keista, einam palei Nevėžį, o bridom per Šušvę. Čia geografijos žinios tyli. Reiks geriau panagrinėt žemėlapį.

Ir Raudondvaris greit pastojo mums kelią. Visi atstumai šiandien kažkaip sutrumpėjo. Žadėjo mus ten pasitikt dar viena draugė, bet negalėjo. Tai pačios išdidžiai papietavom. Ilona dar pasikvietė šalimais gyvenančios draugės dukrą. Tai vėl ilgokai pasėdėjom. Poilsio ir bendravimo diena.

Beje, takas šiandien buvo pakankamai ūksmingas ir gražus. Iki dabar. Toliau jau teks eiti per Kauną, ko neplanavau. Maršrutas per Kauną vestų iki Pažaislio. Nusprendžiau mieste bastytis kada nors vėliau, rudeniop. Ilona neprieštaravo. 

Pasėdėję tiek, kad kojos, pamanę, jog jau viskas, įjungė tingėjimo rėžimą. tai ir vilkomės iš lėto per Nevėžio tiltą, per Vilijampolę. Ilona labai nori eit pėsčia iki namų, aš visai ne. Tai netoli prie Kaniūkų ir išsiskyrėm. Aš su jos raktais jau važiuota butan, o Ilona didvyriškia parpėdino savom kojelėm.

Jei to Kauno ir nepereitume, manau, galima užskaityt. Tiek ten visi kampeliai išvaikščioti. Bet, tikiuosi, praeisim, gal su draugių kompanija.

Namie švara, dušas, skalbimas ir saldus miegelis.

Tiek nuotraukų tepadarė tinginys telefonas.