ManoKelias

  Praėjo savaitė nuo žygio Nemuno kilpomis, o mes keliaujam prie kitos upės - Dubysos. Ilona nori išbandyt savo naują sąnarį. Na, ne visai naujas, jau gal metai kaip jį turi. Bet gi viskam teisingas laikas. Nuo Vilniaus šis žygis tolokai, kažin ar važiuotume. Bet nuo Ilonos sodybos visai netoli, tai ir pakviečiu ją į žygį, ir pasiprašau nakvynės. O, kai jau sutariam, kad eisim, dar pamatau skelbimą apie  žygio išvakarėse vykstančio Tytuvėnų festivalio atidarymo koncertą. Dar geriau, šeštadienio vakaras sielai, sekmadienis kūnui. Šeštadienį mikliai susimetam daiktus į mašiną, paprašom kaimynų paglobot katukes (ir ką mes be jų darytume, katytės tupėtų uždarytos, o ilgesni išvažiavimai visai taptų komplikuoti) ir išriedam link Ariogalos. Sodybą Ilonos šeima įsigijo labai seniai, kai dar mūsų visų vaikai buvo maži. Jetau, mes buvom jaunesni, negu tie vaikai dabar. Daug ten praleista nuostabių dienų, daug prisiminimų apie tą kitą taip greit nuskriejusį gyvenimą.  Dar stabtelim...

 Prisikalbinau Aldoną dalyvaut Trenkturo žygyje "Nemuno kilpomis". Eisim 13km, tikrai nesunku  tiek nueit, tik daugumas net nebando. Ir nebūtina. Sukūriau programą visai dienai. Po žygio vaikštinėsim po Birštoną, ten pietausim. Tuomet, grįždami namo prasuksim pro Nemajūnus, apžiūrėsim jų nuostabią bažnytėlę, gal dar ant Punios piliakalnio pastovėsim. Saulė šviečia, pievos žydi, smagu važiuot. Startas Prienuose, mamos mieste. Gimė ji netoli Prienų, čia baigė gimnaziją. Dažnai buvodavom kadaise. O dabar tik žygis atviliojo. Ryšiai su giminėm kažkur sutrūkinėjo. Mamos tėviškę rasčiau, o tėčio ne. Tik viena karta, o jau daug kas pamesta., liko praeities toliuose. Tik oro prognozės truputį neramina, žada liūtį nuo 15val. Bet mes tikimės iki to laiko būt parėjusios. Algis su Kurmiu mus palydėjo į startą, bet ten būriavosi daug šunų. O mūsiškis ėmė lot kaip pašėlęs,  visada taip daro,  išvydęs gentainius. Tai jie nukiūtino šalin, o mudvi registruotis ir  į trasą. Aldon...

 Kai kovo mėn. buvom Kemeri žygyje, gyvenom Ragaciems, Jurmalos pakrašty. Vaikščiojau ten pajūriu užkandusi žadą kaip gražu. Pamačiau Jūros tako ženklus ir sugalvojau, kad noriu nors mažą atkarpą praeit šiuo taku. Apsižiūrėjau, kad nuo Ragaciems iki Kolka rago yra apie 110km. Kolka ragas tai iškyšulys ties kuriuo susilieja Rygos įlanka su Baltijos jūra. Ir nenoriu laukt šiltų orų, kai ten krebždės poilsiautojai. Tai balandžio mėnuo man idealiai tinka. Pradedu žiūrėt kalendorių ir pati nustembu, kad kiekvienam šio mėnesio penktadieniui mes turim bilietus į koncertus. Nupirkti nemigo naktimis gal sausio mėnesį, įrašyti į kalendorių ir tyliai laukia savo eilės. Na,nepamiršau aš jų, bet nežiūrinėjau datų ir nemačiau, kad taip gražiai išdėlioti po penktadienius. Dar visokie vizitai, kiti reikalai. Ir randu tik vieną laisvesnę savaitę, o ji čia pat. Puolu ieškot nakvynės kažkur trasos viduryje, šiuo metų laiku, aišku, pasirinkimas didžiulis. Akys užkliūva už pirmo booking pasiūlymo. Bet ...