2023.07.26 Miroslavas Meteliai

 Šiandien turėtų būt kur akis paganyt, juk ateisim į Metelius. Ir šiandien Oninės. Prisimenu ir pamojuoju Mamai ten į viršų. Kaip ji džiaugdavosi mano pasakojimais apie Lietuvos grožį. O aš džiaugiuosi eidama. 

Šį ryt galėjom rinktis ar eit 27km ar 19km. Kažkodėl pasirinkom 19km, kažin kodėl. Vėl karšta. Na, nesinori mums tų ilgesnių atstumų. Nueinam, kai nėr pasirinkimo, bet labiausiai patinka eit apie 20km.

Praeinam pro bažnyčią ir neriam lauk iš miestelio. Vėl gražus kelias. Truputį sunkiau eit, kai yra kalneliukai, bet akims tai rojus. Vaizdai iš karto pagyvėja. Nors visur man buvo gražu, net šiaurės Lietuvos lygumos. Tik čia truputį gražiau ir tiek. Man gražiau.

Negaliu atsidžiaugt vis dar žydinčiom pievom. Fotografuoju su džiaugsmu. Tai kas kad mano telefoninė kamera ne kažką. O ir mano žinios apie foto ne kažką. Man smagu ir fotografuot , o svarbiausia, žiūrint į tas nuotraukas iškart grįžta tuo metu buvusi nuotaika. Būna ir taip, kad po dešimties metų žiūriu ir nesuprantu kokio velnio fotkinau tą namo kampą ar kažkokį vandenį... Bent ką aprašau, tai jau tikrai atsiminsiu.

Kurį laiką turėjau vedlį. Eina gandras ilgakojis priekyje ir rodo kelią. Jau pamaniau, gal sužeistas. Bet užlipo ant kalniuko ir nuskrido sau. Labai smagus vadas, nors ir trumpam. Gandrų daug matosi. Deja, jie primena, kad už kokių trijų savaičių pamojuos mums sparnais atsisveikindami. Rodos, ką tik sulaukėm grįžtančių, o jau būriuojasi, treniruojasi skrydžiui į šiltus kraštus. Bet mes irgi jau nuėjom virš 400km, tai gal ir buvo vasara...

Karšta, noris prisėst, bet eisim iki Papėčių piliakalnio arba kur rasim gilų pavėsį.

Prieinu ir praeinu Cigoniškes. Taip gražiai skamba. Mano močiutė sakydavo cigonai, ne čigonai, o būtent cigonai. Tai ir Cigoniškės. Obelninkėliai irgi gražus vardas. Kaimų beveik ir nematom, trobos kažkur išsislapsčiusios, stogai tik kyšo tolėliau.

Pagaliau ir piliakalnis. Sakoma, kad nuo jo matosi trys ežerai. Buvom kažkada užlipę su Algiu. Radom tik du, gal kad buvo padūmavę. Teks tikrinti šiandien.

Metelių ež.

Ir šiandien neįžiūrėjau Dusios. Bet žinau, kad ji tikrai ten yra. Vaizdai gražūs. Visai neaukštai palypėt teko ir matosi toli toli. O kad iš mūsų Riovonių duobės nors kur nors matytųsi horizontas toli... Bet vis tiek pliusų ten daugiau negu minusų. Tai geriau čia žiopsot ir džiaugtis.

Ilgokai dairiausi, norėjau sulaukt ateinančios Ilonos. Sulaukiau. Tik reik gerai paieškot nuotraukoj to taškiuko.

Obelija ir surask Iloną

Iki Metelių, tuo pačiu iki etapo pabaigos liko tik kokie 9km. Tik, bet tai dvi valandos ėjimo. Karšta. Bet nakvynė nusimato prie ežero, maudysimės kiek norėsim.

Ilona sėda poilsiaut, aš jau pailsėjau, traukiu pirmyn. Truputį neramina nakvynės vieta. Aprašyme nurodyta, kad reiks papildomai nueit 1.5km. Bet mielasis googlas rodo 5km. Tai kuo tikėt? Tikriausiai Googlu. Bet nesinori tų 5 km, visai negalvosiu apie tai daugiau. Iki pat Metelių asfaltas, tai greit ir sumirguliuoja ežero bangos. Jau ir Meteliuose. Traukiu kur? Ogi link parduotuvės. Reik kažko vakarienei. Pakeliui apeinu Metelių bažnyčią.

Iš tolo matau kažką labai labai panašaus į kavos automatą. Laižausi ir mėgaujuosi mintyse kvepiančia kava. Bet nusuku į šventorių, malonumą palieku po to. Pasidairau, apeinu aplink ir akys nukrypsta į trokštamą kavos automatą. O ten visai ne tai. Ten stovi senoviška telefono būdelė. Atodūsiai turbūt nuskriejo iki debesų. Bet dar bus parduotuvė. Gal ten laukia kava. Ir laukė mažutė lauko kavinukė! Greit greit perku kažką vakarienei, dešrelių pusryčiams. Rytojaus dienos užkandžiui dar vytintų kiauliškų kąsnelių. Ir į kavinukę. Gaunu kavos, sėdžiu gurkšnoju ir laukiu Ilonos. Priešais mane stovi furgonas su užrašu "Metelių žuvys". Bet tingiu sėdynę pakrutint, sėdžiu toliau. Ilona netingėjo, pripirko rūkytų žuvų visą kalną. Upėtakį suvalgėm čia pat, be jokių priedų. Sunkoka pilve buvo, vis tik riebi žuvis. Bet skanumėlis. Dar liko žuvies ir vakarienei. Jau labai soti išdrąsėjau paklaust, kiek km iki nakvynės sodybos. Deja deja, pardavėja pasakė, kad mažiausiai 6km. O jau nuėjusios 20km, tikėjomės to puantro premijinio km, gavo daugiau. Nakvot po medžiu nesinori, eisim.

Kelias gražus, oras puikus, truputį atvėso, na, kas mums ta gera valanda priedo. Praėjom gražų Metelių apžvalgos bokštą. Abi ten buvom užsikorusios, šiandien nepagerbsim jo savo užlipimu. Einam toliau. Žuvis pilve prašo gert. Aplink gražus miškas, vienbalsiai nusprendžiam pailsėt, t.y., atsigert. Randam žolėtą plotelį po pušimis ir okupuojam jį pusvalandžiui. Čia pat ežeras. Geruma.

\

Gulim sau po pušim ir spoksom į dangų. Šilta. Eit mėgstu, kai oras vėsesnis. Bet va tokie pasivoliojimai ant žolės tuomet nelabai traukia. Pušynas kvepia, ežeras šniokštuoja, oi, taip ir sapnuot pradėsim. Reik eit.

Aplink ąžuolynas. Prieinam Širvinto ąžuolus. Rašoma, kad Didžiojo Širvinto ąžuolo aukštis 31 m, apimtis – 5 m. Drevėtojo Širvinto ąžuolo aukštis 29 m, apimtis – 4,4 m. Galiūnai.

Pradėjo niaukstytis. Lyg žadėjo vakare lietų. Skubam, nes norim išsimaudyt ežere. Atpūškavom tuos premijinius kilometrus, gavom kempinge tokį mažutį namelį. Atrodė senukas, bet juk ne visi senukai sukiužę. Tai ir mūsų namelis pasirodė besąs ir su mini virtuvėle, ir su dušu bei wc. Rojus. Kitą rytą net supratau, kad ir karštas vanduo yra. 

Puolėm ežeran. Dugnas smėlėtas, vanduo skaidrus. Pasaka, vėsu, bet išlipt nesinorėjo. Prisiekinėjom, kad sočios ir jau tos žuvies nenorim. Po valandos žuvis stebuklingai dingo. Ir ne kažkur išgaravo, bet pasislėpė mūsų pilveliuose. dar patinginiavom savo terasėlėje ir nusprendėm eit miegot. Ryt laukia 27km. Bet išgirdom kažkokius garsus. Ir jie sklido iš mūsų namelio. Lyg jaunikliai paukščiukai, betgi ne tas metas. Durim trinkt, cypucypu gailiais balseliais, dar lyg paskrebena. Po kiek laiko dašuto. Taigi šiksnosparniai!  Prie visų privalumų dar namelis buvo cypiantis dainuojantis. O mes beveik susiruošėm į lovas, kai kažkuri pasakė, kad alkana. Nepajutom, kaip virtuvėj virė vanduo ir į jį krito pusryčių dešrelės. Ir toks juokas užpuolė, kaip vaikystėj, kai juokdavomės reikia ar nereikia. Teko vienai kitą ramint.

Ir nepagalvojom, kad tai paskutinis mūsų bendras Camino vakaras ...