2023.05.31 CL Pakruojis Rozalimas

 Atsibudom anksti, bet išėjom tik 8val. Laukėm, kol atsidarys Turizmo info centras. Ilonai reikėjo piligrimo paso ir tikėjomės ten gaut piligrimų antspaudus. Ir viską gavom, ir dar daugiau! Kol Ilona pildė pasą, aš užmečiau akį į tv ekraną. Ir jame pamačiau kavos reklamą. Tokios didelės blizgančios rudos pupelės, daug pupelių sukosi ekrane. Net aiktelėjau. Ir garsiai pasiguodžiau, kad negaliu žiūrėt, nes labai noriu kavos. Darbuotoja Rūta (koks mielas vardas) klausia, gal pavaišint. Na, mes mokam ir nekuklios būt. Abi tik makt galvom. Atsinešė Rūta dailų maišelį su kava. Klausiam, kokia čia kava tokiam maišelyje. Oi, sako, kad nežinau, krikšto dukra padovanojo. Net ėmėm atsiprašinėt, nes savo kavą mums atiduoda. Taip dar išgėrėm skanios kavos, labai gražiai padėkojom ir iškeliavom. Vakar nulapsėjom 18km, o šiandien laukia tik 13km. Tai baisiai patenkintos  kad nedaug eit, traukėm pakele. Priėjom kavinę. Paklibinom duris, valiooo, atsidarė. Gi mudvi išėjom be pusryčių. Tai rimtai užkandom, ir skaniai. Dar linksmesnės patraukėm tolyn. Ėjom gal km dar pakele, paskui nusukom į mažus keliukus, kur eit daug smagiau ir gražiau.

Už geros valandos ar dviejų priėjom didelį Laučių tvenkinį su pliažiuku. Ilona nė nesvarsto, ar maudysimės. Ji tvirtai žino, kad lįs į vandenį. Kas man belieka. Atseku iš paskos, persirengiu ir rėkdama neriu. Brrr, bet kentėt galima, net visai smagu. Atsigaivinom puikiai.

 Toliau jau einam per Rozalimo miško parką. Parkas tai iš tikro sutvarkytas miškas. Bet takelis jaukus, šešėlyje, eit tikrai smagu. Ypač po tų ištisinių lygumų. 

Julijos Beniuševičiutės- Žymantienės-Žemaitės, atskirais gyvenimo tarpsniais viešėjusios ir kūrusios Rozalimo valsčiuje atminimui, skulptūra išskobta iš ąžuolo. ji vaizduoja rašytojos apsakymo "Petras Kurmelis" personažą Petrą Kurmelį.

Greit ir į patį Rozalimą ateinam. Tai jaukus miestelis jeistu pavadinimu.  Vardo kilmė neaiški, bet miestelio atsiradimas siejamas su bažnyčia, kurią pastatė, tiksliau, fundavo, dvarininkai Adomas ir Rozalija Drabišiai. Tai nuo Rozalijos ir miestelio vardas gal.

Rozaline graži bažnyčia, keletas skulptūrų ir įspūdingas ąžuolas. Medis yra 25m aukščio ir beveik 6m skersmens.

Įspūdingas Rozalimo ąžuolas. Medis yra 25m aukščio ir beveik 6m skersmens.

O ir apsistojom labai smagioje palėpėje. Gaila, nesutikom šeimininkės, kurią piligrimai  labai giria. Ji išvykusi, tai telefonu sudiktavo mums raktų paėmimo kodus, pasakė iš kurių dviejų kambarių galim rinktis miegojimui ir atsisveikino.

Jaukus kambarys, patogi virtuvėlė. Tarp lovų pakankamas tarpas, kad galėtume ištiest kojas. 

Kraustom kuprines. Mūsų kuprinės labai skirtingo dydžio, bet sveria tiek pat. O aš išsižiojusi žiūriu kaip Ilona tempia lauk iš tos mažylės krūvas daiktų. Visai žagtelėjau, kai ištraukė dešros rinkę, po to lašinių paltį. Na, kur juos laikė, kaip tilpo? Negana to, po kiek laiko iš tos stebuklų "sietkos" išvilko lazerinį šildytuvą.

Mano kuprinė kol kas nelabai draugiška. Tai lošiasi tolyn, tai daužo į galvą. Vis tampau tą daugybę dirželių, raištelių, taisau petnešas, gal prisitaikysim viena prie kitos. Ignas atsiuntė filmuką apie kuprinių nešiojimą. Tai pagal tai, kas ten parodyta, mano pirmoji klaida, kad nusipirkau per aukštą/ilgą kuprinę. Bet gi rinkausi pagal petnešas, kad nebūtų per plačiai prisiūtos. Trumpesnės, rodos, ir neradau.

Ryt laukia 27km. Jei nenorim lauke miegot, teks nueit ar nuropot.