2023.04.28 CL Žagarė - Buivydžiai

 

Pamačiau kvietimą į Camino LT sezono atidarymo žygį. Ėmiau ir daug nesvarstydama užsiregistravau dalyvauti Joniškio savivaldybėje. Gal kad pirmas sąraše buvo. Praėjo kelios dienos, gavau iš jų laišką su instrukcijom, tai pradėjau jau mąstyt, kur čia reikėtų važiuot ir tt. Taip ir gimė planas. Važiuot 260km dėl vieno žygio kažkaip nerimta. Todėl važiuojam trim dienom ir aš pradėsiu eit pagrindinį Camino kelią nuo Žagarės. Registruoju ir Algį, nes pabaigoj bus ir vakaronė. Kelio pradžioje atkarpos iki nakvynių ilgos, apie 30km. Aš tiek neinu,...kol kas. Vis sukau galvą kaip išspręst šią problemą. Ir va, pernykščiu būdu: važiuojam trise (trečias Pūkis) ir Algis mane gaudys laukuose, kai aš jau nepaeisiu. 

Užsisakom nakvynes. Pirmoji Žagarės dvare. Pakeliui dar stabtelim Joniškyje užkąst, nes Žagarėj neaišku, ar dirba kokia kavinukė. Bet užkanda baigėsi Upytės kepyklėlėj. Kava visai gera ir tik 1€!!! Mažiausiai du kart pigiau negu Vilniuj. O jau kepiniai ir saldūs, ir sūrūs šviežutėliai, skanutėliai. Ir užkandom, ir vakarui nusipirkom. Kad jau turim skanukų, tai perkam dar ir prosecco. Baliavosim vakare. Juk gyvensim dvare, priklauso. Dvare lankėmės, kai rinkom magnetukus. Gal prieš keturis metus. Pats dvaras nepasikeitęs, bet parkas tvarkomas skersai išilgai. Jis didelis ir gražus.

Mes vieninteliai dvaro miegaliai, gaunam gražų kambarį. Čia pat virtuvė, dušai. Šildoma! Gėris! Ir kainuoja piligrimams tik po 10€. Atrodo, kitų svečių dvaras ir nepriima nakvot.

Aš greit čiumpu kuprinę įsimetu obuolį ir kotletų ir maunu pro duris. Laukia ~14km, o jau 15val.

Algis su Pūkiu galiuką palydi mane ir visas laimingas šiaušia atgal pamiegot. O aš nemažiau laiminga puolu pirmyn paskui pasiilgtas mėlynas rodykles. 

Viso kelio pradžia prie Žagarės puodų namo. Ten dabar ir muziejus yra. Tik aš neturiu laiko apžiūrėt. Kai prieš kelis metus lankėmės Žagarėje, muziejaus čia dar nebuvo.

Linksmai panaudota sena taksofono būdelė. Joje dabar įtaisytas piligrimų antspaudas.

Po apeitoTako aplink Vilnių Šiaurės Lietuvos lygumomis, atrodo, tik skuosk, taip lengva. Horizontas toli, niekas neužstoja. Ūkininkai iškapoję visokius ten krūmiukus, rapsai iki pat takų. Kur zuikučiams ar kurapkoms dėtis. Gal ūkiui taip reikia, ne man spręst, bet negražu ta plikybė.

Nusprendžiau eit greit. T.y., taip greit kaip aš galiu. Ir atšiaušiau 10km per dvi val. su vienu trumpu pasėdėjimu. Visai gerai.

Šitoj atkarpoj jokių didelių įdomybių. Gėlyčių beveik nėra, tai negaišau laiko tupinėdama fotografuot. Saulytė švietė, nešilta, bet eit gerai.

Einu pro esamus ar buvusius karjerus. Net gražuoliai arkliukai ganosi įsispraudę tarp jau užlieto karjero ir kasamo. Nuotraukos kamputyje geltonuoja ekskavatoriaus nosis.

Prie užlieto karjero įdomios atodangos

Skaistgirio bažnyčia

Taip ir nutrepsiu iki šios dienos tarpinio finišo Skaistgirio, kur manęs jau laukia pasitiktuvininkai. 15km nulėkta. Truputį pavargusi, bet ne taip labai kaip po aukštyn/žemyn Vilniaus kalvelių.

O savo dvariškuose apartamentuose pasiruošiam ir dvarišką vakarienę. Iš namų atsivežti kepsniukai, Joniškio kepiniai ir purškė.

Kitą rytą truputį gailėdami atsisveikinam su Žagarės dvaru, važiuojam iki taško, kur vakar baigiau eit ir tuoj traukiu tolyn. Kokie 4°C, vėjas labai stiprus. Einu lyg iš namų kas varytų. Bet vis tiek smagu ir gana. Po valandos saulytė labiau šildo, nuo vėjo gina plonas šalikėlis ant galvos. Vėl einu greitai. Veja ir vėjas, ir pati taip noriu. Džiaugiuosi, kad pajėgiu. Randu vieną kitą gėlytę, pagaliau. O tai tik tie smirdaliai, atsiprašau, keistai kvepiantys rapsai pakeliui.

Jau skleidžiasi ievos. Ir radau kažkokią laike išsišokusią ramunę. Griovius puošia purienos.

Čia bandžiau pasislėpt nuo trumpo lietaus

Ir vėl greit atėjau likusius 14km į 1 atkarpos finišą. Ką reiškia lygumos. Eit nuobodoka, bet lengva ir tempas geras.. Algis mane sėkmingai suranda ir keliaujam į kitą nakvynės vietą Gataučių kempinge.