ManoKelias

  Nuolat skaitau apie skelbiamus žygius, nors beveik niekur nevažiuoju. Kažkaip vienai tingisi. Truputį ilgiuosi tų dienų, kai su Algiu keldavomės anksti, čiupdavom kuprinytes ir lėkdavom per pusę Lietuvos į kokį nors mus sudominusį žygį. Bet yra kaip yra, ėjimo komanda subyrėjo. Dabar yra ėjikė ir vežikas. Algis mane lydi į ilgesnius ėjimus. Apsigyvenam kažkur patogioj gražioj vietoj, aš einu savo Camino, o Algis paima mane dienos finiše. Ryte pastato tame taške, ir aš keliauju toliau. Jis dieną pasivaikšto, patingi gerom sąlygom, o vakarojam kartu. Su Trenkturu buvo daug įdomių žygių. Su jais ir pradėjom eit ilgesnius atstumus. O dabar važiuojam tik į "užsienius": Latviją ar Lenkiją. Tai va, kurį laiką žiūrėjau į Trenkturo paskelbtą žygį Kemeri parke. Žygis kovo 7d. Bet 8d. sutarę važiuot į koncertą Užutrakio dvare, į "Mano puikioji ledi". Reiškia, po žygio reik iš karto keliaut namo, o tai sąlygoja, kad negaliu eit ilgojo maršruto, nes Algiui mašinoj reiktų manęs...