Takas aplink Vilnių , 9 atkarpa, 2023.01.14
Visi mano, kad aš daug vaikščioju. Visai ne. Bent šią žiemą. Išeinu tik į taką. Prie namų nelabai yra kur vaikščiot. Aplink aukšti kalnai, statūs. O gatvele eit nemalonu. Arba atkasta tik važiuojama dalis, o mašinų kažkiek yra. Arba, jei polydis, šlapia ir taškosi visi pro šalį važiuojantys. Ir šiaip, man nepatinka kasdien tiesiog eit, kad eit. Čia tik kvailas pasiteisinimas.
Bet šiaip ar taip, šiandien išsiruošiau. Viena, niekaip kompanijos neištempiau iš namų. Važiuoju prie Verkių rūmų, ten paliksiu mašiną ir pradėsiu kitą atkarpą. Vėl ryte nagrinėjau viešojo transporto maršrutus. Kad nuo Žolyno gatvės, kur baigsiu eit, nuvažiuot iki Verkių rūmų, reikia du arba tris kartus persėst. Tai užtruktų apie 45min. Nenoriu. Taip kad statau mašiną prie Verkių rūmų ir pasileidžiu eit. Mano nuostabai, keliukas grynas ledas! Oi ne, vėl įtemptos kojos. Krist ant šlapio ledo visai nenorėčiau. Gerai, kad kelkraščiai aptirpę, lengviau eit. Ir gerai, kad turiu lazdą.
Šis ėjimas gali būt skiriamas Dovydui, antrajam anūkui, nes šiandien jam sueina 12m. Kaip viskas susipynę. Vakar minėjom 32ąsiais Sausio įvykių metines. Užplūdo prisiminimai. Vilniaus TV jau neveikė, transliavo iš Kauno. Pradėjo kaukt sirenos, visų gamyklų, skambėt bažnyčių varpai. Mes gyvenom Kaune netoli geležinkelio tunelio. |Iš ten sirenoa kaukė labai garsiai. Žinios iš Vilniaus kaskart neramesnės. Po kiek laiko diktorė atsiprašė už būsimus vaizdus, bet pasakė, kad tai vienintelis būdas perduot informaciją į užsienį. Pradėjo rodyt vaizdus iš ligoninės. Kraupius. Kur tankas pervažiavo, kur šauta ir tt. Pamenu tik Loretą. Dar ji klausė gydytojo, ar galės turėt vaikų. Taip man rodos, galiu ir netiksliai prisimint. Vėliau pranešė, kad prie Kauno televizijos bokštų mažai žmonių. Ir mudu, palikę vaikus, iškeliavom į ten. Tikrai, radom tik kelis žmones. Paskui prisirinko daugiau. O pranešimai irgi bauginantys, kad iš Karmėlavos išvažiavo tankai, kad juda jau Savanorių pr. Susikibom visi rankom. Tylu tylu buvo. Paskui pranešė, kad tankai sustojo... Dabar bepigu, aki žinom, kad didieji siaubai buvo tik Vilniuje. Tačiau tuomet nieko nežinojom, kad bus. Tik labai nenorėjom sovietų atgal.
Ir kas galėjo pagalvot, kad lygiai po 20 metų gims mūsų anūkas. Gal dėl to mes ir ėjom, stovėjom, darėm, ką išmanėm, kad mūsų anūkai gimtų laisvoj Lietuvoj.
Šalia šniokščia upelis, Verkė. Pamenu, iš ankstesnių blūdinėjimų, kad kažkur yra graži užtvanka. Bet šį kartą takas veda aukštai virš upelio, tos prisiminimų užtvankos nemačiau. Radau žemiau tik mažesnę.
Truputį keista, kad net trys atkarpos veda pro Verkių parką, bet Verkų rūmus aplenkiam. Gal iš ten nėra patogaus išėjimo į tolesnį taką. Pamenu tik stačius laiptus, kurie nusileidžia į gatvę.
![]() |
Ledinis takas |







Dar aptikau paminklą lenkams, žuvusiems kare. KAdangi parašyta kovoje su hitlerininkais, spėju, kad tai iš sovietų laikų. Niekas dabar taip nevadina vokiečių kareivių. Nesugebėjau rasti daugiau žinių apie jį. |Ir nepamenu, kad būčiau kada jį mačiusi.
![]() |
Takelis žemyn |
![]() |
Ką tik nulipau šia statuma |
Paviršiai klastingi. Atrodo, žemė, ne ledas. o iš tikro koks cm atšilusio grunto, o giliau įšalas dar. Ir šliuoži su tom žemėm, tiksliau purvina koše, žemyn. Kaip ten sako, razina ar vyšnia ant torto.




Komentarai