Prisikalbinau Aldoną dalyvaut Trenkturo žygyje "Nemuno kilpomis". Eisim 13km, tikrai nesunku tiek nueit, tik daugumas net nebando. Ir nebūtina. Sukūriau programą visai dienai. Po žygio vaikštinėsim po Birštoną, ten pietausim. Tuomet, grįždami namo prasuksim pro Nemajūnus, apžiūrėsim jų nuostabią bažnytėlę, gal dar ant Punios piliakalnio pastovėsim. Saulė šviečia, pievos žydi, smagu važiuot. Startas Prienuose, mamos mieste. Gimė ji netoli Prienų, čia baigė gimnaziją. Dažnai buvodavom kadaise. O dabar tik žygis atviliojo. Ryšiai su giminėm kažkur sutrūkinėjo. Mamos tėviškę rasčiau, o tėčio ne. Tik viena karta, o jau daug kas pamesta., liko praeities toliuose.
Tik oro prognozės truputį neramina, žada liūtį nuo 15val. Bet mes tikimės iki to laiko būt parėjusios. Algis su Kurmiu mus palydėjo į startą, bet ten būriavosi daug šunų. O mūsiškis ėmė lot kaip pašėlęs, visada taip daro, išvydęs gentainius. Tai jie nukiūtino šalin, o mudvi registruotis ir į trasą. Aldonos žyginis krikštas, o tik nuėjus kokį km susivokiau, kad nenusifotografavom prie stendo. Nieko, grįžusios įsiamžinsim.
Ėjom gana greit, takas miške, maloniam šešėlyje. Pradėjom eit Žvėrinčiaus miške, ten ėjau ir Camino. Vėliau palei Nemuną. Kartais jis net matėsi, iš tiesų, gal pusę laiko matėsi. Šiaip dažnai būna, kad džiaugiuosi apžiūrinėdama trasą žemėlapyje, jog eisiu upės pakrante. Realybė dažnai tokia: matau aukštas dilgėles arba krūmus ir tik žinau, kad už jų vanduo.
Na, Aldonos krikštas, sakyčiau, labai tikroviškas. Bet buvo smagu.
Tik lietus nesiliovė, mes pakankamai šlapios, koks ten dar Birštonas. Ir bažnyčios matyt jau nieks nenorėjo. Bet juk taip netoli nuo kelio, prasukau, pažiūrėjom nors pro langą. Ten viduj yra ypatingas XIXa. kilimas. Labai noriu jį pamatyt.
XIX a. gyvavo paprotys, kuomet kiekviena jaunamartė vestuvių dieną klebonui dovanodavo savo pačios rankomis išaustą juostą. Buvo tikima, kad raštais merginos užkoduodavo savo likimą ir slaptus troškimus.
Kilimas surištas iš 68 tokių juostų.
O, geras! Įlindau į internetą pasitikrint kiek ten juostų sudėta ir pamačiau, kad klebonas šį šedevrą padovanojo Birštono muziejuj. Teks surengt ekskursiją į Birštoną. Muziejus, deja, dažniau atviras negu bažnyčia. O bažnyčia labai graži.
Ir jau riedam link namų. Vis dar lyja. Dar pabandom stabtelt kavinėje prie ežero Nava pasmaližiaut kukorais. Bet lyja, lauke nepasėdėsi, viduj pilna. Et, neveltui gal šiandien 13 diena...
Bet svarbiausia, Aldonai patiko, kartosim. Algis irgi smagiai pasivaikščiojo po Prienus.
Gal visai neblogai čia viskas išėjo.
O dar laukia sekmadienis. Važiuosim į Trakų Vokės dvarą, apžiūrėsim, paskui klausysim koncerto.
Koncertavo jaunos atlikėjos, bais jaudinosi. Be reikalo, skambėjo gražiai, apturėjom mielą popietę ir šaunų savaitgalį. O kas kart vis labiua tingisi išropot iš namų. Bet, kažkaip tyliai save keikdama, kad prisigalvoju ko nereik, išslenku ir dar palydą tempiu. Ir, man rodos, visad būna smagu.
Komentarai