ManoKelias

 Atsibudom anksti, bet išėjom tik 8val. Laukėm, kol atsidarys Turizmo info centras. Ilonai reikėjo piligrimo paso ir tikėjomės ten gaut piligrimų antspaudus. Ir viską gavom, ir dar daugiau! Kol Ilona pildė pasą, aš užmečiau akį į tv ekraną. Ir jame pamačiau kavos reklamą. Tokios didelės blizgančios rudos pupelės, daug pupelių sukosi ekrane. Net aiktelėjau. Ir garsiai pasiguodžiau, kad negaliu žiūrėt, nes labai noriu kavos. Darbuotoja Rūta (koks mielas vardas) klausia, gal pavaišint. Na, mes mokam ir nekuklios būt. Abi tik makt galvom. Atsinešė Rūta dailų maišelį su kava. Klausiam, kokia čia kava tokiam maišelyje. Oi, sako, kad nežinau, krikšto dukra padovanojo. Net ėmėm atsiprašinėt, nes savo kavą mums atiduoda. Taip dar išgėrėm skanios kavos, labai gražiai padėkojom ir iškeliavom. Vakar nulapsėjom 18km, o šiandien laukia tik 13km. Tai baisiai patenkintos  kad nedaug eit, traukėm pakele. Priėjom kavinę. Paklibinom duris, valiooo, atsidarė. Gi mudvi išėjom be pusryčių. Tai rimt...

 05.28  Ruošiuosi vėl į Kelią ir pirmą kartą tikiuosi eit 7 dienas. Eisiu su Ilona. Tikslas nueit iki Kėdainių, būtų apie 130km. O kaip gausis taip bus gerai. Šiandien jau pradedu čiupinėt savo naują kuprinę. Jetau, kiek ten raištelių, sagtelių, užtrauktukų. Gal reik susirašyt, kur ką dedu, kad paskui neversčiau visko lauk ieškant kokių kojinaičių. Jaudulio namie nemažai. O man dar norisi tiek daug sklype padaryt. Visada prieš bet kokią kelionę užplūsta energija ir puolu vos ne langus valyt, šveist virtuvę. O vasarą pjaut žolę, ravėt ir pan.  Mano daržas tiesiog žavingas. Niekas tokio neturi. Ne, ne augalai ten įspūdingi, visai ne...nes ten auga...pagaliukai. Mat turiu dvi aktyvias pagalbininkes, tas kur sako miau. Vyresnioji Luka, jei pamato tupinčią prie lysvės, tuoj prisistato ir kiša leteną šalia mano rankos. Ne sveikintis, o kapstyt pradeda. O jau mylimukas Mycius rausia griovius, pila kalnus. Deja, išmoko ištaškyt mano pagaliukus, tenka didelius "sodint". Na, bent p...

 Vis žiūrėjau į Trenkturo kvietimą registruotis į Liepojos žygį ir galvojau, kad ai, per toli. Kad vėl bus daugybė žygeivių ir t.t. Bet vos ne kasdien skaitinėjau tai skelbimą, tai šiaip  apie Liepoją. Kol ten neliko nakvynės vietų. Lyg ir padėjau tašką tiems norams. Ir čia įsikišo likimas dukriuko pavidalu. Ji pasakė, kad važiuos į Šventąją, o, kadangi mes gegužę vis važiuojam prie jūros, pasiūlė ir mums ten kur nors patraukt. Ir per pusvalandį susidėliojo planas. Mes važiuojam truputį anksčiau, sudalyvaujam žygyje Liepojoj, nes nuo Šventosios sąlyginai arti. Ir paskui padraugaujam su Rūta ir Kamile. Viens du, į žygį užsiregistruojam, trys keturi susirandu apartamentus Šventosios pakrašty, nes Rūta irgi pakrašty užsisakiusi. Tik, kaip vėliau išsiaiškinom, priešingam pakrašty. Tarp mūsų buvo 4km. Valanda ėjimo. Niekis, įveikėm. O mes atvažiavom žygio išvakarėse, jaukiai įsikūrėm mažam namuke. Ne ne tuose senuose Šventosios nameliuose. Mūsų pakrašty visi statiniai nauji, toks g...