ManoKelias

Užstrigau su taku aplink Vilnių. Tai sninga, tai laiko nėra, tai dar kažkas kliudo. Gal galvoj ne tos mintys... Bet po ilgos pertraukos nusipirkom bilietus į žygį Kernavėje, organizuojamą TrenkTuro. Labai jau daug žmonių ten susirenka. Pernai Palangoj tiesiog ėjom vorele. Ten eini pajūriu, na, nėr kur išsibėgiot. Šis žygis suviliojo maršrutais. Kernavėj mes mažai bastėmės, arti Vilniaus. Tai ir iškeliavom. Skubėt nereikėjo, ėjom trumpą distanciją, tai galėjom pradėt bet kada. Vis tiek spėsim iki nurodytos valandos.finišuot. Ryte dar žvilgtelėjau į Trenkturo puslapį, ar nėra kokių naujienų. Pamačiau skelbimą apie parduodamą bilietą, nes žygeivė nespėjo į autobusą, o kitas bus tik 16val. Na, aš jau iš vasaros caminėjimų žinau, kad autobusų visur nedaug.  Tai užsimaniau pabūt gera, parašiau, kad mes išvažiuosim už valandos ir turim vieną vietą. Bilieto savininkė neatsiliepė, bet atsirado kita, supainiojusi autobusų laiką. Gyvena beveik pakeliui į Kernavę, tai ir pa...

 Šį ryt maloniai pabuvau pas odontologus. Tikrai maloniai, nes tik aptarėm, kaip toliau daiginsim dantis, peršvietė juos visus, dar esančius. Greit ir pigu, tai ir malonu. Važiuoju namo, dairausi. Na, toks neblogas oras, eičiau į taką, bet jau vidurdienis. Pamenu, vienos atkarpos pradžia netoli nuo mūsų. Parašyta, kad sunki. Hmmm, daug kartų ten vaikštinėjom, nesunku. O ir ledo jau nebus po praūžusių liūčių. Pavyksta išjudint kompaniją ir lekiam. Atkarpa prasideda prie senojo Kaunas-Vilnius kelio. Kai ėjom ten prieš kokius 5 metus, gėrėjomės dailiai sudėtais akmenukais, stebėjomės, kad jie taip puikiai išsilaikė. Deja, dabar vaizdelis nekoks. Kelias į Kauną buvo nuo senų laikų, deja, dokumentų kaip ir nėra. Atrodo, tai buvo vieškelis. Akmenimis išgrįstas tarpukariu. Pasakojama, kad kelias buvęs labai status ir siauras. Ir kad kylančių vežimų važnyčiotojai šaudydavo į orą, perspėdami besileidžiančius. Kur dėdavosi tie dardantys žemyn, neradau parašyta. Tik gaila, kad žolė gerokai pa...

 Visi mano, kad aš daug vaikščioju. Visai ne. Bent šią žiemą. Išeinu tik į taką. Prie namų nelabai yra kur vaikščiot. Aplink aukšti kalnai, statūs. O gatvele eit nemalonu. Arba atkasta tik važiuojama dalis, o mašinų kažkiek yra. Arba, jei polydis, šlapia ir taškosi visi pro šalį važiuojantys. Ir šiaip, man nepatinka kasdien tiesiog eit, kad eit. Čia tik kvailas pasiteisinimas.  Bet šiaip ar taip, šiandien išsiruošiau. Viena, niekaip kompanijos neištempiau iš namų. Važiuoju prie Verkių rūmų, ten paliksiu mašiną ir pradėsiu kitą atkarpą. Vėl ryte nagrinėjau viešojo transporto maršrutus. Kad nuo Žolyno gatvės, kur baigsiu eit, nuvažiuot iki Verkių rūmų, reikia du arba tris kartus persėst. Tai užtruktų apie 45min. Nenoriu. Taip kad statau mašiną prie Verkių rūmų ir pasileidžiu eit. Mano nuostabai, keliukas grynas ledas! Oi ne, vėl įtemptos kojos. Krist ant šlapio ledo visai nenorėčiau. Gerai, kad kelkraščiai aptirpę, lengviau eit. Ir gerai, kad turiu lazdą...