Takas aplink Vilnių 3, 2022.12.17

Gal jau nebūsiu Šlapių batų karalienė! Nuėjau į Decathloną nusipirkt šiltesnius aukštaaulius žygio batus. KAžkaip netiko, nelipo man jie, Mielas pardavėjas pasiūlė sniegbačius. Visai nepatiko šis pasiūlymas, bet apsiaviau. Ir... nenorėjau nusiaut. Aukšti, pusnių jau nebijosiu. Taigi, dar ir pigesni už žygio batus. Mikliai perkam kaip dovaną man greit būsiančio gimtadienio proga. Iš kart pasigirsiu, kad grįžau sausom ir šiltom kojom, nors lauke buvo gal -6*C. Kadangi vėl teko eit ir šlaitais, ir brist giliu sniegu, pėdos pavargo greičiau, nes, deja, šie batai kojos riešo neprilaiko. Bet tai niekis. Šį kartą Algis atveža mane į 3ios tako atkarpos pradžią. Aš atsidėkodama įteikiu jam lapuką su galimom mano finišavimo vietom. Ir pačiai smagiau žinot, kur galėčiau baigt ėjimą. Tai turi būt vieta, kur privažiuotų mašina. Aš, deja, nesu stipruolė. Einu iki atkarpos pabaigos arba, kol labai pavargstu. Ir po to pėdint papildomą kilometrą ar du iki viešojo transporto visai nevilioja. ...