ManoKelias

  Su Trenkturu jau retai draugaujam. Buvo laikas, kai nepraleisdavom nė vieno jų žygio. Ir dar į kitus lėkdavom. Tų žygių buvo tiek nedaug, kad spėdavom visur.  O vaikščiodami patys visai nesutikdavom žmonių, nė pažintiniuose takuose, nei miškuose prie Vilniaus. Dabar žygiavimas populiarus, prie takų aikštelės net darbo dienomis netuščios, o savaitgaliais tai ir netelpa visų vaikštūnų automobiliai. Ir žygių organizuojama tikrai daug. Net sunku išsirinkti. Šiuo metu, tiesa, mane stabdo atstumai. Viena pati tikrai galiu nueit iki 20km, savo tempu, sustodama kiek noriu ilsėtis. Deja, einant su grupe yra kitaip, nepasirinksi nė tempo, anei sustojimų. Tai ir renkuosi eiti iki 15km. Bet į Trenkturo žygius Latvijoj bei Lenkijoj važiuojam suderindami žygį su turizmu. Žygio vieta dažniausiai parenkama netoli kokio miesto. Tai mes nuvažiuojam diena kita anksčiau. Pasivaikštom po miestą, nueinam, jei yra galimybė, į teatrą ar kokį koncertą. Pavyzdžiui, pro Varšuvą visad pralėkdavom susto...

  Po praeitų žygių pasirodė, kad eiti su grupe man sunkoka. Esu lėtesnė už jaunus straksius. O einant ne savo tempu ir nuovargis greit pasiveja. Kas rytą, na, beveik kas rytą asmeninis treneris (mūsų šuo) vedasi mane pasivaikščiot. Dumiam su juo greit. Sustiprėjau. Ir kasdien peržiūriu būsimus žygius. Tais, kurie vyks +- 100km nuo Vilniaus  ir ėjimo <20km , pasidomiu atidžiau. Kodėl? Juk sakiau, neisiu. Bet sakiau ir, kad noriu eit. Kažkodėl žiemą vienai kur toliau važiuot vaikščiot netraukia. Ir, pamačius Asvejos parko organizuojamą žygį pasidaviau, bandysiu eit. Tai toks ilgas ežeras, berods, ilgiausiais Lietuvoj. Esam ten ne kartą buvę, tai vienam, tai kitam kampe kažkiek pažygiavę, aplankę rekomenduotinas vietas. Mielai ten pasivaikščiosiu daugiau. Atstumas 14km tikrai nebaugina. Orų prognozė nebloga - be kritulių, deja, ir be saulės. Rytais iš pasivaikščiojimų su šuniu grįžtu suplukusi, tai ir čia rengiuosi ploniau. Ryte sėdu į mašiną ir pirmyn. Tik išvažiavus iš Vilni...