ManoKelias

Šiemet su Camino kažkaip vėluoju. Jau liepos vidurys, o aš dar trypčioju namie. Na, gerokai norus pristabdė sumušta čiurna. Nežinau, tiesą sakant, kaip seksis ir šį kartą. Nepabandžius ir nesužinosiu.    Liepa šiaip jau buvo labai užimta. Per Dainų šventę ir nenorėjau niekur važiuot. Ir čia būna puiku. O  šiemet jubiliejinė šimtoji. Pati šokau prieš 50 metų, visad stengiuos nueit nors į Vingio parką. Kaip gera traukti himną kartu su daugybe žmonių. O šiemet dar pavyko gauti bilietus į Šokių dienos generalinę repeticiją. Ir dar atvažiavo draugės šokėlėjės iš Kauno. Ėjom visos į tą stadioną ir, jaučiu, ne tik man atrodė, kad tuoj ir mums reiks šokti. Tik įėjus pro vartus pagavo ta nuostabi nuotaika, pakylėjimas, lyg nebūtų tų 50 metų, lyg mes eitume ne į tribūnas, o į veją, rikiuotis pradžiai. Sėdėjom puikiose vietose, matėm puikiai. O jau šokių brėžiniai! Lyg nuo močiutės austų audeklų nužiūrėta. Buvo ir puikus šventės atidarymas Kaune, ir verkiau, ir juokiausi, net plojau...

 Kažkaip užderėjo išvykų šį pavasarį. Į Kuldygos žygį užsiregistravau iš anksto, tuoj po Lenkijos žygio. Kai ateina laikas krutėt, lyg ir tingisi. Lyg ir namie gerai. Bet viskas sumokėta, tai stimulas. Vėl susikuriam keturių dienų pabėgimą iš namų. Pasidairius, kur apsigyvent aplink Kuldygą, nieko neišsirenku. Ir mintys nuklysta į pajūrį. Taigi Ventspilis visai netoli, sąlyginai netoli, 50min.važiuot. Kadangi Kuldygoj esam buvę, Ventspilis tinkamas, nes Algis ten nebuvęs, aš buvau pora kartų prieš maždaug 50m., nieko neprisimenu. Ai, vieną nuotykį prisimenu. Važiavom pajūrio keliu iš Talino. Kad būtų smagiau, pasukom į žvyrkelius, kurie vingiavo visai palei jūrą. Stebėjomės pajūrio kaimeliais, kuriuose veikė bariukai, kažkas neįtikimo giliu sovietmečiu, o juose buvo sumuštinių su silke. Važiuojam, važiuojam, žiūriu kažkoks keistas juodas laivas jūroj kyšo. Kipras tik susikeikė, ką darė tikrai retai, kad puolė apsisukinėt, lėkt atgal. O mes su zaporožiečiu, nelabai paskrist galim. K...