ManoKelias

Pralėkė po kelionės pora savaičių ir aš, nerami dūšia, vėl veržiuosi iš namų. Noriu praeit pradėtą Camino LT Žemaitijos atšaką, kol dar ne per trumpos dienos. Oi, pamiršau pasiimt prožektoriuką. Teks ryte 7val. ir pradėt eit. Tai va, sėdžiu autobuse į Klaipėdą. Pirmą kartą išsiruošiau patamsiais, kažkaip keista. Rodos, grįžt reik ir lįst į lovą. Važiuoju į Klaipėdą. Irgi keista, kad važiuoju link jūros, bet jos nematysiu, nes tuoj persėsiu į kitą autobusą, kuris nuveš į Sedą. Ir rudeninio vojažo į Nidą  ko gero, nebus. Kaip sako patarlė, visko viena š__yne neužtūpsi. Pakeliu akis nuo rašymo ir, oolia, autobuso langas šlapias! Eina sau, lyja. Gal ten nelis.  Vis tik ilgai važiuot.  Krato autobuse. Dabar autobusas sustojo Kryžkalnyje. Ir wc, ir kava. Valio! Po gerų 3val.važiavimo visko norėjosi😃 Už manęs sėdi moteriškė, kuri visą laiką dejavo, kad jai reikia į wc. Įtaiga😃. Rūta atsiuntė tokio gražaus raudonviršio nuotrauką. Aš irgi turiu maišiuką grybams. Norėjau ir džiov...