ManoKelias

 Taip jau norėtųsi pabaigt tuos 100km. Ir niekaip. Kai suskaičiuoju, kiek liko, tai kaip 20km taip 20km. Netekusi kantrybės susumavau visas atkarpas. Pasirodo, po visokių pakeitimų dabar jau yra 111km. Labai gražus skaičius. Taip jau išėjo, kad bastėmės ir vakar. Su puse anūkų važiavom pažiūrėt į elniukus ir truputį pasivaikščiot. Elniukai netoli Kernavės, kurią neseniai aplankėm, kaip jau aprašiau, su Trenkturo žygiu. Kas ėjo ilgesnius maršrutus, aplankė ir elniukus. Tinginiai kaip mes iki jų nepriėjo. Bet, pamatę nuotraukas, užsimanėm ir mes. Kokie jie mieli! ir geresnio nuosavų labai skanių, bet jau vystančių obuoliukų sunaudojimo nesugalvosi. O ir morkų keli kg dingo per greitai. Tie su didesniais ragais tai įžūliai stumdė į šoną savo drauges. Įsidrąsinę ir mes juos vijom šalin, aiškinom, kad reikia dalintis. Po to nuvažiavom prie Balto kalno, vėl pasigėrėjom vaizdais, apėjom pažintinį taką. Jame pastatyta daug medinių paukščių. Vaikai būtinai korėsi ant/prie visų fot...

Niekaip nesugebu reguliariai vaikščiot. Visokie reikalai sustabdo, kai jau, atrodo, įsibėgėju. Planų, kaip man dažnai nutinka, daugiau negu dienų metuose, o realiai virtuvė ir sofutė. Net knygos neatsiverčiu. Gal pilkuma prie visų dantų, popierių tvarkymų ir pan.užkniso. Bet žandai jau nesutinę, tik šiaip tokie burundukiški. Reikalai apstumdyti. Net į eilę kapo tvarkymui įsiprašiau. Atrodo, kur pavasaris, žiemą gi nieko ten nepadarysi, bet prieš pora metų laukiau meistriukų kokius keturis mėnesius, tai dabar juokinu meistrus aiškindama, kad noriu į eilę. Aišku kapui sutvarkyt, ne į kitą. Pažiūriu į trejas orų prognozes. Visos beveik panašios. Orus žada visai neblogus, Net saulytę pro debesiuką piešia. Gal jau rašiau, skaičiau, kad Vilniuje sausio mėnesį saulė švietė 5!!! dienas. O aš dvi iš jų praleidau odontologų kėdėse. Ot, sekasi. Viskas, laikas eit. Pasikalbinu draugę, Danutę. Ji irgi eis. Pasakau, kad ši šeštoji atkarpa bus lengvesnė, negu ankstesnės. Nuoširdžiai sakiau, taip ...