ManoKelias

  Išsimiegojau kaip karalienė, nors ne, tarnų gi nebuvo, kaip tiesiog piligrimė puikiai. Truputį bijojau, kad vakarykštis gana vėlyvas keptų raudonviršių balius neatneštų prastų sapnų. Bet gal nieko nesapnavau, gal nepamenu ir nesivaideno. Pabudau švintant, reiškia jau po šešių, reikia keltis, nes laukia 30 km. Greit greit ruošiuosi ir iškeliauju iš jaukaus šilto prieglobsčio. Pirmas punktas degalinė, o ten kava. Mmmm. Toliau takas veda per pievas. Ten senokai pjauta žolė, o naktį gerokai lijo. Kažkur žolėse makteliu į duobę ir prisemiu vieną batą. Priklauso viską patirt. Netoli Lūksto ežeras, dašlepsėsiu. Ežeras pasitinka rūkuose, dar gražiau. Ir daug suoliukų. Galima ir išsigręžt kojinę. Teko gręžt ir vidpadį ir kiek sugebėjau sausint batą. Nieko tokio, apsiaviau ir visai patogu. Pasėdėjau, padūmojau ir pirmyn. Rimtesnis sutojimas turėtų būt už 16km prie žemaičių aukščiausio kalno, prie Medvėgalio. Kelias toliau gražus per pievas, per laukus ir pro ganyklas. Slenka pro akis sodyb...